1 Jn. 4, 7-16 – pirmąjį metų sekmadienį skaitome

Mylimieji, mylėkime vieni kitus, nes meilė yra iš Dievo, ir kiekvienas, kuris myli, yra gimęs iš Dievo ir pažįsta Dievą. O kas nemyli, tas nepažino Dievo, nes Dievas yra meilė.

Dievo meilė pasireiškė ir tapo mums matoma per tai, jog Dievas atsiuntė į pasaulį savo vienintelį, viengimį Sūnų, kad mes per jį turėtume tikrąjį gyvenimą. Jo meilės esmė – ne tai, kad mes pamilome Dievą, bet kad jis mus pamilo ir atsiuntė savo Sūnų išgelbėjimui ir mūsų nuodėmių atpirkimui.

Mylimieji, jei Dievas mus taip pamilo, tai ir mes turime mylėti vienas kitą. Dievo niekas niekuomet nėra matęs; bet jei mes mylime vienas kitą, tai Dievas gyvena ir pasilieka mumyse, ir tuomet jo meilė yra tai, kas tobuliausia mūsų esybėje.

Per tai, kad jis mums yra davęs iš Savo Dvasios, mes sužinome, ar mes esame Jame, o Jis – mumyse.

Mes patys tai matėme ir galime paliudyti, kad Tėvas siuntė Sūnų, tam kad į žemės žmonių pasaulį atneštų išgelbėjimą.

Kas išpažįsta, jog Jėzuje Dievo Sūnus buvo tarp mūsų, tame gyvena Dievas, o jis – Dievuje. Mes pažinome meilę, su kuria Dievas gyvena mumyse, ir sujungėme su ja mūsų širdis.

Dievas yra meilė, ir kas pasilieka meilėje, tas pasilieka Dievuje, ir Dievas pasilieka jame.

Liane Collot d’Herbois „At one with spirit

Parašykite komentarą