Apie mus

Kaip susikūrė Krikščionių bendruomenė?

Po Pirmojo Pasaulinio karo katastrofos daugelis žmonių Europoje ėmėsi ieškoti dvasinio, religinio atsinaujinimo galimybių. Grupei jaunų studentų bei teologų rūpėjo klausimas: Kokios religinio gyvenimo formos atitiktų dabartinį laikmetį? Tuometinėse bažnyčiose jie pasigedo  religinės gelmės bei dvasingumo, o taip pat –  individualaus žmogaus laisvės jo santykyje su Dievu. Austrų mąstytojo Rudolfo Šteinerio antroposofijoje – jo šiuolaikiškame dvasios moksle – jie atrado galimybę naujai suvokti krikščionybę ir  suteikti religiniam gyvenimui naują turinį.

Rudolfas Šteineris buvo įkvėpęs atnaujinančių impulsų jau daugeliui kultūrinio ir socialinio gyvenimo sričių. Jis tapo ir religinio atsinaujinimo judėjimo  patarėju.  Šis judėjimas buvo įsteigtas 1922 metais Centrinėje Europoje, pirmiausiai paplito Vokietijoje, po to Austrijoje, Čekijoje, o vėliau – ir kitose šalyse. Valdant nacionalsocialistams, Krikščionių bendruomenė buvo uždrausta Vokietijoje 1941 m, ir veikė slapta, kol vėl galėjo išeiti į viešumą 1945 metais. Sovietų sąjungoje ir jos kontroliuojamose šalyse Krikščionių bendruomenė taipogi buvo draudžiama, ir galėjo veikti tik pogrindyje. Lietuvoje Krikščionių bendruomenė ėmė burtis 2000 metais, nors kultūrinių sąsajų su antroposofija  būta jau ir tarpukario laikotarpiu (Michailas Čechovas, Jurgis Baltrušaitis). Šiandien Krikščionių bendruomenės apeigos yra atliekamos 28-omis kalbomis 32-jose pasaulio šalyse. Per pastaruosius dešimtmečius Krikščionių bendruomenės buvo įkurtos Estijoje, Vengrijoje, Gruzijoje, Ukrainoje, Rumunijoje, Rusijoje. Lietuvoje, (taip pat ir Latvijoje) veikia Krikščionių bendruomenės iniciatyvos, reguliariai vyksta sakramentai, šventės vaikams ir suaugusiems, vasaros stovyklos, paskaitos, teminės grupės, religijos pamokos. 

Sakramentai

Bendruomeninio gyvenimo centre yra atnaujintos Mišios – Žmogaus šventinimo apeigos. Šis neįprastas pavadinimas tarsi išreiškia: mes, šiuolaikiniai žmonės, kiekvienas esame kelyje į save. Kad taptume Žmogumi pilnąja to žodžio prasme, mums reikalingas pašventinimas, kurį gali suteikti Kristus – Dievo Sūnus, kuris pats tapo žmogumi, priėmė žmogaus likimą. Žmogaus šventinimo apeigų kulminacija yra komunijos sakramentas. Žmogaus šventinimo apeigos gali turėti pamokslą.

Krikščionių bendruomenėje yra vykdomi septyni sakramentai, kurie lydi žmogaus gyvenimą nuo gimimo iki mirties: Krikšto, Konfirmacijos, Išpažinties, mišios – Žmogaus šventinimo apeigos, Santuokos, Paskutinis patepimas ir Įšventinimas į kunigus.

Vaikams

Mokyklinio amžiaus vaikams skirtos ir atliekamos kartą per mėnesį – Apeigos vaikams.

Evangelija

Šalia apeigų Evangelija yra vienas pagrindinių Krikščionių bendruomenės gyvenimo šaltinių. Siekiama jos turinį suprasti ne teoriškai, o surasti gyvą santykį su šia „angelo žinia“ (gr. „Eu-Angelion“).

Sielovada

Yra galimybė su kunigu aptarti asmeninius klausimus. Kiekviena žmogiška situacija turi ir dvasinę dimensiją, vidinę pusę. Būtent tuomet, kai iškilusioje problemoje nebeįmanoma pasistūmėti į priekį išorinių metodų pagalba, gali būti prasminga atsigręžti į jos vidinę pusę. Taip galima  atrasti savitą, kūrybišką santykį savo likimo atžvilgiu ir atrasti savyje gebėjimą veikti gyvenime. Šį procesą galima pagilinti išpažinties sakramento pagalba.

Narystė

Kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo narystės, gali dalyvauti Krikščionių bendruomenės gyvenime.

Tapimas nariu nėra formalus veiksmas. Jis išreiškia pasirengimą kartu su kitais prisiimti atsakomybę, kad Judėjimas už religinio gyvenimo atsinaujinimą galėtų egzistuoti. Narystės pageidaujantįjį į Krikščionių bendruomenę priima kunigas.

Per krikštą vaikas netampa nariu. Jis laisvai nuspręs, būdamas suaugęs, ar nori tapti nariu.

Išsilavinimas

Krikščionių bendruomenės kunigai gauna išsilavinimą Krikščionių bendruomenės seminarijose, kurios šiuo metu veikia Štuttgarte, Hamburge ir Niujorke.

Finansai

Finansiškai Krikščionių bendruomenė išsilaiko tik iš laisvanoriškų jos narių bei draugų įnašų, aukų. Įnašo dydį pasveria pats žmogus, atsižvelgdamas į Krikščionių bendruomenės poreikį bei savo galimybes.

Krikščionių bendruomenė Lietuvoje

Pirmosios Krikščionių Bendruomenės Žmogaus šventinimo apeigos Lietuvoje įvyko 2001 metais.  2010 metais įregistruota religinė bendruomenė Krikščionių bendruomenė „Judėjimas už religinio gyvenimo atsinaujinimą“. 2014-2017 metais į lietuvių kalbą išversti sakramentų tekstai. 2017 metais Štutgarto kunigų seminarijoje įšventinta pirmoji kunigė iš Lietuvos Rasa Kabailaitė.

Šiuo metu į mūsų bendruomenę keletą kartų per metus atvažiuoja kunigai iš Švedijos, Čekijos, Vokietijos, vyksta Žmogaus šventinimo apeigos (mišios) ir kiti sakramentai lietuvių, vokiečių ir anglų kalbomis. Vyksta paskaitos, pokalbiai. Vasarą jau 18 metų vyksta tradicinė Krikščionių Bendruomenės stovykla.