Paskui aš regėjau keturis angelus, stovinčius keturiuose žemės kampuose. Savo jėga jie laikė keturis žemės vėjus, kad vėjas nepūstų nei žemėje, nei jūroje, nei medžių viršūnėse. Ir išvydau kitą angelą, pakylantį ten,kur pateka Saulė. Jis turėjo Gyvojo Dievo galios antspaudą. Jis šaukė skardžiu balsu keturiems angelams, kurių nuožiūrai buvo atiduota žemė ir jūra: „Nekenkite nei žemei, nei jūrai, nei medžių viršūnėms, kol paženklinsime mūsų antspaudu kaktas tų, kurie tarnauja mūsų Dievui!“ Ir aš išgirdau paženklintųjų skaičių. Turi būti paženklinti šimtas keturiasdešimt keturi tūkstančiai iš visų Izraelio vaikų giminių:

Iš Judo giminės dvylika tūkstančių paženklintųjų,

iš Rubeno giminės dvylika tūkstančių,

iš Gado giminės dvylika tūkstančių,

iš Asero giminės dvylika tūkstančių,

iš Netfalio giminės dvylika tūkstančių,

iš Manaso giminės dvylika tūkstančių,

iš Simeono giminės dvylika tūkstančių,

iš Levio giminės dvylika tūkstančių,

iš Isacharo giminės dvylika tūkstančių,

iš Zabulono giminės dvylika tūkstančių,

iš Juozapo giminės dvylika tūkstančių,

iš Benjamino giminės dvylika tūkstančių paženklintųjų.

Paskui regėjau: štai milžiniška minia, kurios niekas negalėjo suskaičiuoti, iš visų giminių, genčių, tautų ir kalbų. Visi stovėjo priešais sostą ir Avinėlį, apsirengę baltais drabužiais, su palmių šakomis rankose. Jie šaukė skambiu balsu:

„Šventas mūsų Dievas, sėdintis soste, ir Avinėlis!“

„Išgelbėjimas iš mūsų Dievo, sėdinčio soste, ir Avinėlio!“O visi angelai, stovėjo aplink sostą ir vyresniuosius, ir keturias būtybes: jie parpuolė prieš sostą veidais žemėn ir pagarbino Dievą, kalbėdami:

„Amen, Palaiminimas, Apreiškimas,

Išmintis, padėkos Auka,

Sielos orumas, pasaulinė Galybė, ir

Dvasios stiprybė – visa tai priklauso mūsų Dievui

per amžių amžius.

Amen.“

Ir vienas iš vyresniųjų, pradėjęs kalbėti, manęs paklausė: Kas yra tie baltais drabužiais? Iš kur jie atėjo? Aš jam atsakiau: Viešpatie, tu žinai. Jis man tarė: Jie atėjo iš didžio sielvarto. Jie išplovė savo drabužius, juos nušviesino ir išbaltino Avinėlio krauju. Todėl jie gali stovėti prieš Dievo sostą ir tarnauti Jam dieną naktį Jo Šventovėje. O Sėdintysis soste yra jų Valdovas, ir gyvena juose.

Jie nebealks, nebetrokš, neįveiks jų saulė kaitra nei jokia ugnis. Nes Avinėlis, kuris stovi prieš sostą, bus jų Ganytojas ir ves juos prie šaltinių, iš kurių teka gyvybės vanduo. Ir Dievas nušluostys ašaras nuo jų akių“.

Paveikslo autorius – Gebhard Fugel