Dainos

Velykinio laikotarpio dainos

STIEBIAS JAU VĖL STIEBIAS

Stiebias jau vėl stiebias iš žemės tamsumų

Rugio grūdo daigas, iškilęs po šalnų.

Neįveikta mirties tamsios, gūdžios

Vėl atgimsta meilė, kaip po žiemos želmuo.

Žmonės žudė meilę, palaidojo kapuos.

Nebeprisikels ji, manė, jau niekados.

Bet pažiūrėk, kiek daug aplink šviesos.

Vėl atgimsta meilė, kaip po žiemos želmuo.

Tas, kuris gulėjo tris dienas kapuose

Švyti mums, vėl švyti didybėj visoje.

Velykos jau, ir po žiemos gūdžios

Vėl atgimsta meilė, kaip po žiemos želmuo.

Iš anglų kalbos vertė Inga Misikienė