Šeštame mėnesyje angelas Gabrielius buvo Dievo pasiųstas į Galilėjos miestą, kuris vadinasi Nazaretas. Ten jis turėjo apsieikšti mergelei, sužadėtai su vyru, vardu Juozapas, iš Dovydo namų. Mergelės vardas buvo Marija.

Angelas prisiartino prie jos ir tarė: „Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi, palaiminta tu tarp moterų“.Marija sumišo, jo žodžiai ją labai sukrėtė. Ką reiškia toks sveikinimas? Tuomet angelas jai tarė:

„Nebijok, Marija. Kupina malonės lenkiasi prie tavęs Dievo Dvasia. Tu pradėsi įsčiose vaisių ir pagimdysi Sūnų, ir pavadinsi jį Jėzumi. Jisai bus didis ir vadinsis Aukščiausiojo Sūnus.

Viešpats Dievas duos jam jo tėvo Dovydo sostą; jis viešpataus Jokūbo namuose per amžius, ir jo viešpatavi- mui nebus galo“.

Marija paklausė angelą: „Kaip tai įvyks, jeigu aš nepažįstu vyro?“Angelas jai atsakė: „Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs, ir Aukščiausiojo galybė apšvies tave; ir šventas kūdikis, kurį pagimdysi, bus vadinamas Dievo Sūnumi.Antai tavoji giminaitė Elžbieta pradėjo sūnų senatvėje, ir šis mėnuo yra šeštas tai, kuri buvo laikoma nevaisinga. Iš dvasios pasaulių nenuskamba joks žodis, kuriam nebūtų duota galia tapti tikrove žemėje. Tada Marija atsakė: „Štai aš Viešpaties tarnaitė. Tebūna man, kaip tu pasakei“. Ir angelas nuo jos pasitraukė.