Jėzaus Kristaus, Dovydo Sūnaus, Abraomo sūnaus, kilmės knyga.
Abraomui gimė Izaokas,
Izaokui gimė Jokūbas,
Jokūbui gimė Judas ir jo broliai.
Judui gimė Faras ir Zara iš Tamaros,
Farui gimė Esromas,
Esromui gimė Aramas.
Aramui gimė Aminadabas,
Aminadabui gimė Naasonas,
Naasonui gimė Salmonas.
Salmonui gimė Boazas iš Rachabos,
Boazui gimė Jobedas iš Rutos,
Jobedui gimė Jesė.
Jesei gimė karalius Dovydas,
Dovydui gimė Saliamonas iš Urijo žmonos.
Saliamonui gimė Roboamas,
Roboamui gimė Abijas,
Abijui gimė Asafas.
Asafui gimė Juozapatas,
Juozapatui gimė Joramas,
Joramui gimė Ozijas.
Ozijui gimė Joatamas,
Joatamui gimė Achazas,
Achazui gimė Ezekijas.
Ezekijui gimė Manasas,
Manasui gimė Amonas,
Amonui gimė Jozijas.
Jozijui gimė Jechonijas ir jo broliai ištrėmimo į Babiloniją laikais.
Po ištrėmimo į Babiloniją Jechonijui gimė Salatielis,
Salatieliui gimė Zorobabelis.
Zorobabeliui gimė Abijudas,
Abijudui gimė Eliakimas,
Eliakimui gimė Azoras.
Azorui gimė Sadokas,
Sadokui gimė Achimas.
Achimui gimė Elijudas.
Elijudui gimė Eleazaras,
Eleazarui gimė Matanas,
Matanui gimė Jokūbas.
Jokūbui gimė Juozapas – vyras Marijos, iš kurios gimė Jėzus, vadinamas Kristumi – Mesiju.
Taigi nuo Abraomo iki Dovydo iš viso keturiolika kartų, nuo Dovydo iki ištrėmimo į Babiloniją keturiolika kartų ir nuo ištrėmimo į Babiloniją iki Kristaus keturiolika kartų.
Jėzaus Kristaus gimimas buvo toksai. Jo motina Marija buvo susižadėjusi su Juozapu. Tačiau dar nepradėjus jiems kartu gyventi, paaiškėjo, kad Šventosios Dvasios veikimu ji tapo nėščia. Jos vyras Juozapas, stengėsi gyventi teisingumo dvasioje, jis nenorėjo, kad apie ją piktai kalbėtų, ir nusprendė neliesti jos paslapties.
Kai jis apie tai mąstė ir susitelkė savyje, ieškodamas patarimo, staiga per sapną pasirodė jam Viešpaties angelas ir tarė: „Juozapai, Dovydo sūnau, neleisk drumsti tavo sielos, ir priimk Mariją kaipsavo žmoną. Kas sujudėjo js įsčiose, buvo pradėta Šventosios Dvasios veikimu. Ji pagimdys sūnų, kuriam tu duosi Jėzaus vardą, nes tuos, kurie bus sus juo, jis išgydys iš nuodėmės.
Visa tai įvyko, kad išsipildytų Viešpaties žodžiai, pasakyti per pranašą: „Štai mergelė nešios įsčiose ir pagimdys sūnų, ir jis vadinsis Emanuelis, o tai reiškia: „Dievas su mumis“.
Pakilęs iš miego, Juozapas padarė taip, kaip Viešpaties angelo buvo įsakyta, ir priėmė Mariją kaip žmoną pas save. Jam negyvenus su ja kaip vyrui, ji pagimdė Sūnų. Ir jis pavadino jį Jėzumi.