Pasitikėjimo malda

Viena tokių maldų, padedančių išsaugoti stiprybę – „Pasitikėjimo malda“:

Kas man beateitų, ką ateinanti valanda, ateinanti diena beatneštų, aš galiu tai be baimės priimti, net jei tai reikštų visišką nežinomybę.

Einu to pasitikti su visiška vidine ramybe, mano siela prisipildo ramybės, tarsi nurimusi jūra.

Baimė ir nerimas stabdo mūsų vystymąsi. Mes patraukiame nuo savęs baimės ir nerimo bangas, kad į mus galėtų įeiti tai, kas atiteka iš ateities.

Pasitikėjimas tuo, kas vadinama Dieviška išmintimi įvykiuose, užtikrintumas, kad tai, kas įvyko, turėjo įvykti, ir, kad tai turės gerą baigtį, – tai žodžiuose, suvokimuose, idealuose sukelia tą nuotaiką, kuri vadinama Pasitikėjimo maldos nuotaika.

To turime išmokti mūsų laikais: gyventi tyrai pasitikint, be jokio apsidraudimo, jokių garantijų dėl savo būties, pasikliaujant nuolatine dvasinio pasaulio pagalba. Išties, kito kelio šiandien nėra, jei nenorime prarasti Dvasios dalyvavimo.

Mes ugdome savo valią ir siekiame vidinio prabudimo kiekvieną rytą ir kiekvieną vakarą.